tverti


tverti
2 tvérti, tvẽria, tvė́rė KBII162, K, Š, , NdŽ, FrnW 1. tr., intr. R, , N čiupti, griebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.), stverti: Vilkas i žmogų tvẽra už gerklės Rsn. Tvérk vieną paukštį už kojos Varn. Kap pakelia [arklys] galvą, tai až gerklės tvẽria [vilkas] Grv. Tujau vyrams tvẽra už kenklės, nėko nelauka [šuo] NmŽ. Šunukas pamatė – tvė́rė už piršto Krg. Kaip išnerščia, tai anys (lynai) alkani, tada tvẽria, kas papuola Ob. Netvérk iš rankų, pati paduosiu Upt. Pagalį vyriausia tveria į nagus S.Nėr. Jaunoja tveria samtį, to boba neduoda LTR(Ds). [Burdamos merginos] bėga ir glėbiu tvẽria visus baslius Jdp. Tvėrė tad už kišeniaus, žiūri, kad pinigų netur BsPIII291. Už rankelės tvė́rė, į seklyčią vedė JV184. Svirnelę vėriau, rankelę tvėriau: – Ar žadi pasigauti, ar žadi mano būti? KlvD62. Tvérk prie ragų, kišk į kulboką tinginį žalį K.Donel. Vilius tikrai tveria už durų rankenos I.Simon. Ji (lapė) tik sučeksėjo iltimis, tvėrė gaidį už pakarpos ir nusinešė per miškus ir kalnus A.Vaičiul. | prk.: Lauke šąla: už ausų stipriai tveria KlK21,70(Jnš). Žiemelinis vėjas ima gnaibyti nosį ir skaudžiai tveria į pirštus I.Simon. Šaltis šio novemberio mėnesio pradžioj mus su vienu sykiu smagiai pradėjo tverti Kel1871,185. Piktosios notrės, Dieve saugai, kap ugnia ažu širdies tvẽria Dgp. | refl.: Tvẽriasi kur pirktinis [rankšluostis] Jdp. Ir ašiai tvė́riaus šaukšto ir gulau kisieliun Ob. Anksti rytą kelias, už kančiuko tverias LLDII396. Karalienė abiem rankom tveriasi už širdies, pašoksta, perbėga vieną kitą kartą per kambarį I.Simon. Tačiau kol kas Lietuvos žmonės vis kažko laukia, ginklo nesitveria V.Myk-Put. | prk.: Mylimieji mano vaikeliai lietuviai nebeklauso mano balso ir žabangos[na] lenda. Meta mano kalbą, ė svetimų tvẽrias A.Baran. ^ Nors peilio tvérkis! Ds.J liesti, čiupinėti: Kai tverì, skauda, tai tau rodos, – guzas yra, o tę – nė neraudona Jrb. Čia skaudą – jis vis tvẽria Jrb. 2. tr., intr. kibtis, kabintis, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Tvérk už uodegos, tai išlaikysi Snt. Nebuvo kada arklys ažu snukio tvẽria Ds. Tvė́rė žirgui už kamanų (d.) Grš. Kaip tvė́riau už rankos, kaip suspaudžiau – tuoj paleido Dbk. Tvė́rė až rankos [vagiantį berniuką]: – Ar padėjai, kad emi!? PnmR. Tą senį tvért, tas oran [išbėgo] ir ant mišką davės Svn. Ir vis regėjos, kad kažkas tveria ją už nugaros A.Vien. Tvėrė jį vienas, tvėrė kitas, norėjo sulaikyti . I teip tvérsi, i teip tvérsi, vis tiek neišlaikysi: ans (ungurys) pabėgs Prk. Ta kripė sprūdo, jis už tos vielos tvė́rė ir nutvėrė (elektra nutrenkė) Jrb. Nuo žirgelio puoliau, už ievelės tvė́riau JV163. Onytė skęsdama marių kranto tvė́rė (d.) Pnd. | refl. tr., intr.: Mano vyras kaip šoko jį (vagį) tvértis pro duris: – Kam muši senesnį žmogų, kam muši! Kp. ^ Skęsdamas ir britvos tvẽrias An.intr. prk. remtis, pasitikėti: Aš drūtai tveriù į jumis, nes tik pry žvakės gal naktį matyt MitII334(Prk).
tvertinaĩ adv.: Yškiai ir tvertinai tur būti išreikštas išpažinimas MT208. | refl. N: Jis tavimi gal tvértis KI582. Duok, kad į tave tikėtų, tavim tvertisi galėtų brš. Tavo, miels Jėzau, krauju aš tveriuosu brš. Tveriuos aš tuom žodžiu brš.
3. tr. NdŽ godžiai čiupti, griebti, norint gauti, įsigyti (ppr. prekių). 4. tr., intr. imtis ko, griebtis ką daryti: Imk drąsiai, tverk, nesibijok R96, 125. Jis toks apuokėlis – nedrąsiai tvẽria [darbo] Smln. Kada nutrūkę nuo kolūkio darbų savo tvẽria Adm. Visi gi tvẽriam žiūrėt televizorių Adm. Bijau ir sustikt, tvẽria lojot Svn. Liuobu tverti gerti, jaunesnis ka buvau, pasenęs nebtveru begerti Šts. Anas geria, ale i tvẽria (daug dirba) Klt. ^ Gerk ir ūkę tverk VP16. | refl. tr., intr.: [Dėdelė] susirūpino, kurio darbo pirma tvertis A.Vien. Reikia, kad mokslo tvertų̃s arba kad darbo Kp. Mato, kad jau anas našlaitis ir labai geras, tvẽrias darbo Rk. Anksti rytą kėliaus, už darbelio tvėriaus (d.) Skp. Jau pabaigęs mokslus turi ką nor tvértis Vrt. Daug senių tveriasi mokyt vaikus, o vaikai, tris žiemas mokyti, sudėt literų nemoka O. Atgijo mūs viršininkas ir su visa energija tvėrėsi prie taisymo V.Kudir. Lietuviai pradėjo susiprasti, patys labiaus ėmė tvertis už amatų ir pirklystės TS1900,6-7. I nugarą skauda, i skrandį skauda – nežino ko tvértis visai Slv. Jis tebestovėjo, nežinodamas nei ką sakyti, nei ko tvertis . | Širdis tvė́rės mušti Ck. | Kai nemokytas, tai vis žemės tveríes – ari, kasi PnmR. Bus da šalčio, ba špokai yr, ale avilėlio (inkilo) da nesìtveria (nesirūpina krauti gūžtos) Ob. Atgrubnagis darbo nesìtveria Tr. Lietuvoje yra tokia daugybė šelptinų kultūros reikalų, kad ir nebeišmanai, kurio galo pirma tvertis A.Sm. 5. tr. Lkš drausminti, barti, čiupti: Aš vis tveriù i tveriù jį (vaiką) Snt. Ta jo pati jį gerai tvė́rė Jrb. Ką čia baus, ką čia tvérs – visi tokie Rsn. Aš piemenį kad tvėriau, tai tvėriau! Gr. Kaip jy man tvė́rė – išlojojo, iškiauliavojo – išplėštakė toky Svn. 6. intr. staigiai siausti, apimti: Ugnis išsimušė ir taip smarkiai aplink save tvėrė, kad visai negalima buvo čia esančius tavorus gelbėti LC1883,2. 7. intr. Antz, Aln suimti (apie ligą): Liga vis macniaus apninka, tvẽria KI59. Peršlapau kojas, ir tvė́rė gripas, dvi savaites pragulėjau Svn. Gal jau uždegimas tvẽria – karštis tik pilia, galva sukas PnmR.
◊ šìrdį (už gerklė̃s, už paširdžių̃, už širdiẽs) tvérti labai jaudinti: Atsisėdi, dainiuo[ja] – jug pačią šìrdį tvẽra Sd. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria, vat teip linksmina dūšią, ažù širdiẽs tvẽria A.Baran. Kai užgiedojo, tai tik už paširdžių̃ tvẽria Skr. Ji dainuoja sau viena, tačiau ir mane tai stipriai tveria už gerklės I.Simon.
\ tverti; aptverti; įsitverti; nutverti; patverti; pratverti; pritverti; sutverti; užtverti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • tverti — tvérti 1 vksm. Tvõrą tvérti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tverti — tvérti 2 vksm. Šuõ mán tvėrė už kójos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tverti — tvérti 3 vksm. Geri̇̀ drabùžiai ilgiaũ tvẽria …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tverti — 1 tverti, tvẽria, tvėrė K, Š, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ; L 1. tr. SD139, SD66, H, R, MŽ, OsG75, Sut, I, N, LL42, DŽ, Brs, Lk, Kt, Gdr, Dv daryti, statyti (tvorą): Stodainiais tverta tvora tvers ilgai J. Vyrai išeisiam toros tverti pavasarį visu pirmu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tverti — 3 tverti, tvẽria, tvėrė intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ 1. N, Bdr būti patvariam, tinkamam, laikytis: Tos žiogrinės [tvoros] nieko nètvera Trk. Pirktas daiktas neilgai tètvera Pln. Lig padirbant tetvers. – Amžių dienai tvers tie batai Plng …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tvertinis — tvertìnis, ė adj. (2), tvertinis (1) Prn, tvertinỹs, ė̃ (3a) padarytas iš žiogrių, užtvertas: Tvertìnė tvora, kuri tvarte J. Tvertinė̃ tora apipinta Jdr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tvertikas — tvertìkas sm. (2) NdŽ, DŽ1, KŽ; P, Mt, P.Skar, EncVI630, LFIII491 bot. kryžmažiedžių šeimos piktžolė (Erysimum): Smalkinis tvertikas (E. cheiranthoides) LBŽ. Šiurkštusis tvertikas (E. cuspidatum) rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tvėrimas — 1 tvėrìmas sm. (2) P.Skar, DŽ, NdŽ, tvėrimas (1) Dk, KŽ, Rdn, Šv → 1 tverti: 1. Torų tvėrimas a bobos darbas? DūnŽ. Tokiuo tavo tvėrimù visos tvoros gali būt netvertos Kp. Patys sodiškiai nuteis už torų netvėrimą Pp. Tas tvėrimas brangiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • statinis — 1 statìnis sm. (2) NdŽ, KŽ, stãtinis (1) 1. RtŽ, Š, LL250, DŽ, Paį, Kp, Upn, Pkn, Ndz, Onš žr. 1 statinys 1: Kai užtveri iš statìnių tvorą, tai nei višta nepereina svetimon pusėn Alz. Par statìnių tvorą ir katė nepralenda Užp. Statìnių tvora …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • statinys — 1 statinỹs sm. (3b) NdŽ, KŽ 1. N, K, KII9, J.Jabl, BŽ607, DŽ, Rs, Zp, Šn, Krn, Krok, Nmj, Al, Kls, Gdr nugenėta šaka statinei tvorai tverti, žiogris: Jis statiniaĩs išpynė tvorą Brž. Praskirti statiniaĩ, paršai lenda sodan On. Statiniaĩ… …   Dictionary of the Lithuanian Language